Kaip kilo „Lažybos"?



1997 m. buvo pasirašytas Kioto protokolas, kurio esmė – penkerių metų laikotarpyje (2008-2012 m.) sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus 5 proc. lyginant su 1990 m. kiekiu. Europos Sąjungos šalys per šį laikotarpį turi sumažinti 8 proc. Prie šios sutarties prisijungė daugiau kaip 180 pasaulio valstybių. Lietuva 2002 m. taip pat ratifikavo Kioto protokolą, ir turės imtis priemonių susitarimui įvykdyti: išmetimus sumažinti nuo 50 mln. tonų iki 46 mln. tonų. Nepaisant to, jog 2008 metai jau visai arti, yra daug valstybių, kurios neskiria rimto dėmesio šiltnamio dujų išmetimams mažinti ir kyla pavojus, Kioto protokolas netaptų tik gerų ketinimų deklaracija. Todėl, kol politikai rengia įstatymų projektus ar savo dėmesį skiria kitoms, jų manymu, svarbesnėms problemoms, visuomenė yra ta jėga, kuri gali jau dabar imtis realių veiksmų ir mažinti CO2 emisijas savo namuose, darbovietėse, organizacijose. Tai įrodo jau įgyvendintos ir stulbinančių rezultatų davusios paprastų žmonių – vaikų!!! – iniciatyvos.

1998 m. Vokietijos aplinkosaugos organizacija „Žemės draugai-Jaunimas“, matydama, kad jų valdžia abejingai įgyvendina
CO2 emisijų mažinimo programą pagal ratifikuotą Klimato Kaitos Konvenciją, ėmėsi šios kampanijos, lažindamiesi su savo valdžia, jog per vienerius mokslo metus CO2 emisijas sumažins 10 milijonų kilogramų. Visų nuostabai, lažybos buvo laimėtos. Nuo tada Vokietijos vyriausybė ėmė kitaip vertinti visuomenės galimybes kovojant su klimato kaita ir pradėjo aktyvias švietimo programas.


2000 m. daugelyje Europos Sąjungos šalių buvo organizuotos „Europos Lažybos“. Jose pirmą kartą buvo tarta, kad sustabdyti klimato kaitą nereikia 8 metų, kaip numatyta Kioto protokole, o pakanka 8 mėnesių. 50 tūkst. Europos moksleivių, dalyvavusių šiose „Lažybose“, lažinosi su Europos aplinkos komisare Margot Wallstrom ir įrodė, kad sumažinti
CO2 emisijas galima lengvai ir be didelių išlaidų. Kaip pralaimėjusioji lažybas, komisarė į darbą turėjo važiuoti dviračiu.
Tai tik keli pavyzdžiai, kuriais norėjome parodyti, jog besirūpinančių klimato kaita žmonių ratas yra didelis ir skatinantis dar labiau tikėti, kad klimato kaita ir Kito protokolo įgyvendinimas yra kiekvieno mūsų rankose.

Ekologinio klubo „Žvejonė“ nariai nutarė, kad Lietuvoje labai trūksta švietimo aplinkosaugos temomis, o ypač klimato kaitos tema, nepaisant jos aktualumo pasauliniu mastu. Todėl manome, jog Lietuvos moksleiviai, kartu būdami mažaisiais vartotojais ir galintys daryti įtaką savo vartojimo sprendimams, gali paprastais veiksmais mažinti klimato kaitą šia dalyvavimo forma.

 

dizainas: Justo Ingelevičiaus