Popieriaus gamybai pasaulyje kasmet suvartojama daugiau nei milijonas medžių - apie 18 proc. visų iškertamų miškų. Gaminat popierių iš makulatūros, kiekvienai jo tonai išsaugoma vidutiniškai 17 medžių, sutaupoma 4.1 MW energijos, 27 000 litrų vandens.
Iš makulatūros gaminamas kartonas, pakavimo, laikraštinis, tualetinis popierius, popierinės nosinaitės ir kt.
Perdirbti tinka:
laikraščiai;
žurnalai ir kiti spaudiniai;
švarios popierinės pakuotės;
kartonas.
Laikraščiai ir kitoks popierius bei kartonas turi būti nepadengti plastiku, sausi ir švarūs, dėžutės – išlankstytos. Perdirbti netinka servetėlės, popierinės nosinės, tapetai. Neperdirbami ir „tetrapakai“ (daugiasluoksnės pieno produktų ir sulčių pakuotės), nes jie yra daugiasluoksniai – susideda iš popieriaus, polietileno, kartono, folijos.
Pasaulyje iš makulatūros pagamintas popierius sudaro 36 proc. visos produkcijos. Deja, popieriaus negalima perdirbti daug kartų.
Stiklo gamybai suvartojama daug energijos. Gaminant stiklą iš duženų, sutaupoma apie 25 proc. energijos, 20 proc. sumažėja oro tarša, 50 proc. - vandens tarša. Be to, stiklą galima perdirbti neribotai kartų. Perdirbto stiklo kokybė ne prastesnė nei pagaminto iš pirminių žaliavų.
Perdirbti tinka:
buteliai;
stiklainiai;
stiklo duženos.
Dėl specifinių priedų perdirbti netinka krištolas, ampulių, akinių, automobilių langų, veidrodžių, elektros lempučių bei karščiui atsparus stiklas, porcelianas, keramika. Butelius ir stiklainius reikia išplauti, nuimti kamščius ir jų žiedelius, foliją. Popierinių etikečių pašalinti nereikia. Jeigu yra tam skirti konteineriai, rūšiuokite indus pagal stiklo spalvą.
Pastaruoju metu sparčiai auga plastikų naudojimas. Jie pakeitė stiklą, metalą, medieną. Vis daugiau naudojama plastiko pakuočių. Plastikai kelia problemų ir sąvartynuose, ir juos deginant specialiose krosnyse. Sąvartynuose plastikai daugelį metų nesuyra ir užima daug vietos, o deginant išsiskiria kenksmingos medžiagos. Pavyzdžiui, deginat chloro turinčius polimerus (ypač PVC), susidaro organiniai junginiai - dioksidai.
Gaminiams iš perdirbto plastiko suvartojama maždaug 2/3 mažiau energijos, lyginat su gamyba iš pirminių žaliavų – naftos ar gamtinių dujų. Kad būtų patogiau rūšiuoti tinkamus perdirbti plastikus, jie žymimi sutartiniais ženklais, kurie būna įspausti gaminio (pavyzdžiui, indų) apatinėje dalyje arba dugne. Kiekviena plastikų kategorija, priklausomai nuo sudėties, atitinka skaičius arba raides trikampio centre.
Perdirbti tinka tik ties plastiko dirbiniai, kurie pažymėti ženklais PET (1) ir HDPE (2):
plastikiniai buteliai;
padažų, aliejaus, šampūno, ploviklių indai;
įvairi plastiko pakuotė.
Perdirbti plastikinius gaminius sunku, nes jie dažnai būna pagaminti iš įvairių rūšių plastikų, kurių savybės skiriasi.
Mesdami į konteinerį PET butelius, nusukite kamštelius, nuimkite žiedelį, nes jie pagaminti iš kitos rūšies (neperdirbamo) plastiko. Pasistenkite, kad aliejaus ar padažų buteliai būtų kuo švaresni.
1t perlydyto plieno sutaupo apie 1.5 t geležies rūdos. Ypač naudinga perdirbti aliuminio atliekas – kiekvienai tonai metalo sutaupoma 4 t boksitų ir net 95 proc. energijos.
Jeigu turite tinkamas sąlygas, kompostuokite organinės kilmės atliekas. Tai – vertinga trąša, kuri praturtins dirvožemį mineralinėmis medžiagomis.
Kompostui tinka:
virtuvės atliekos – vaisių ir daržovių žievelės, kiaušinių lukštai, arbatžolės, kavos tirščiai, duona ir kt.
sodo ir daržo atliekos – gėlių ir daržovių liekanos, nupjauta žolė, labai smulkios medžių šakelės.
Nepatartina į kompostą dėti pieno produktų, mėsos ir žuvies liekanų, riebalų nes atsiras pelių ir žiurkių.
Kompostavimui parinkite apie 1 m2 plotą, geriau šešėlyje, kad komposto nedžiovintų tiesioginiai saulės spinduliai. Galima sukonstruoti nedidelę dėžę iš lentų, tarp jų paliekant tarpus, ar vielos tinklo. Kompostui taip pat galima panaudoti didelę (200 l talpos) statinę be dugno. Patogu turėti dviejų dalių talpą: vienoje atliekos kaupiamos, kitoje laikomas jau subrendęs kompostas.
Jeigu žemė ne perdaug kieta, kompostavimo vietoje galima iškasti negilią (10–15 cm gylio) duobę. Giliau kasti nereikia, nes nepakaks oro.
Į kompostą pateks pakankamai deguonies, jeigu kraunant atliekų nesuspausite ir periodiškai pamaišysite. Kompostas turi būti šiek tiek drėgnas – kaip išspausta kempinė: ji ne sausa, bet ir drėgmės daugiau neišspausi. Jeigu kompostas sausesnis, reikėtų palaistyti. Kad kompostas neviliotų musių, vapsvų ir kitų vabzdžių, maisto atliekas uždenkite lapų ar žemės sluoksniu.
Sliekai – geriausi pagalbininkai komposto gamyboje. Net jeigu atrodo, kad jūsų kieme jų nėra, sliekai kažkaip aptinka kompostą, tik palikite jiems laisvą kelią. Sliekai nemėgsta svogūnų, česnakų lukštų bei citrusinių vaisių žievelių, tačiau nedideli jų kiekiai nekliudo.
Kompostas gaminamas efektyviai, jeigu jame yra tinkamas anglies ir azoto santykis. Nesibaiminkite sudėtingų mokslinių vertinimų. Tiesiog prisiminkite, kad anglies turinčios medžiagos atrodo sausesnės, kietesnės (pavyzdžiui, popierius, sudžiūvę lapai), o azoto yra žolėje, maisto atliekose. Kuo įvairesnės ir labiau susmulkintos medžiagos, tuo sparčiau jos skaidosi. Subrendęs kompostas yra tamsiai rudos spalvos, drėgnas, purus ir trapus.
Elektros ir elektroninėje įrangoje gali būti įvairių aplinkai pavojingų medžiagų, kurios šių atliekų irimo metu gali užteršti dirvožemį, gruntinius vandenis, o iš čia patekti į žmonių ir gyvūnų organizmus bei sukelti įvairius negalavimus ar net sunkias ligas.
Pavojingos medžiagos:
Labiausiai pavojingos: gyvsidabris, švinas, kadmis ir arsenas, polichlorinti bifenilai (PCB), brominuoti antipirenai. Pavojingos: Pavojingų medžiagų sukeliami negalavimai:
Per didelis švino kiekis stabdo vaikų augimą ir intelektualinį vystimąsi. Arsenas sukelia vėžį, pažeidžia genetiką. Pernelyg didelės aliuminio dozės kenkia centrinei nervų sistemai, sukelia Alzhaimerio ligą. Chromas sukelia dermatitą, kvėpavimo takų ligas. Didelė nikelio koncentracija – grėsmė susirgti prostatos ar plaučių vėžiu, padidėjusi rizika širdies ligoms vystytis, stibis sukelia odos infekcijas, virškinimo bei kraujotakos sutrikimus. Pats toksiškiausias, anot mokslininkų, žmonių sukurtas teršalas – bromuoti antipirenai, kurie gali būti genų mutacijos, impotencijos, imuninės sistemos nusilpimo priežastis. Apsinuodijimai neorganinėmis medžiagomis pasireiškia sutrikusia fiziologija: lėtesniu augimu, susilpnėjusia reprodukcine funkcija, įvairiomis ligomis, ankstyva mirtimi. Kai kurių cheminių elementų ir jų junginių trūkumas ar perteklius neretai tampa patologijos priežastimi. Sunkieji metalai gali inhibuoti (slopinti) fermentus, negrįžtamai pakeisti baltymų ir nukleino rūgščių makromolekulę, pakeisti metabolizmo bei sintezės greitį, taip pat skatinti mutacijas.
Ne visus buities chemijos produktus iki galo suvartojame. Tenka išmesti ir pasenusius vaistus, kosmetiką, nebetinkamus naudoti elektros elementus, automobilių tepalo ar kuro filtrus. Pavojingos atliekos – tai nuodingos, degios, sprogstančios ir kitokios kenksmingos medžiagos, kurios gali padaryti žalos žmogaus ar gyvūnų sveikatai ir aplinkai.
Pavojingos atliekos:
galvaniniai elementai, turintys sunkiųjų metalų (Pb, Ni-Cd, Hg), akumuliatoriai;
pasenę vaistai;
dezinfekcijos skysčių, baliklių, baldų valymo priemonių, metalo, keramikos valymo priemonių atliekos;
lakų, dažų, skiediklių atliekos;
kosmetikos – nagų lako, lako nuėmėjo, plaukų lako – liekanos;
cheminėmis medžiagomis užteršta pakuotė;
panaudoti tepalai, tepalų filtrai ir kitos naftos produktų atliekos;
gyvsidabrio turinčios atliekos – liuminescencinės lempos, termometrai.
Sutvarkykite pavojingas atliekas:
nesumaišykite su kitomis buities atliekomis;
nepilkite į plautuvę ar klozetą, lietaus nuotekų šulinius ar tiesiog ant žemės;
išmeskite tik tuščią ir sausą pavojingų produktų tarą.
Didžiuosiuose miestuose ir kai kuriuose rajonų centruose yra stambaus gabarito atliekų priėmimo aikštelės ar specialūs punktai, į kurias gyventojai gali atvežti pavojingas atliekas. Informaciją apie pavojingų atliekų tvarkymą konkrečioje vietovėje jums suteiks Savivaldybės aplinkos apsaugos specialistai.
Dažnai nežinome, ką daryti su „nusibaigusiu“ akumuliatoriumi ar susidėvėjusiomis padangomis. Aplinkosaugininkai teigia, kad padanga – nepavojinga atlieka. Problemų kelia padangų deginimas, nes išsiskiria daug kenksmingų medžiagų – jomis galima apsinuodyti.
Panaudotuose akumuliatoriuose esanti rūgštis bei kiti pavojingi komponentai gali pakenkti ir žmogui, ir gamtai.
Senus akumuliatorius už simbolinį mokestį superka specialios perdirbimo įmonės arba juos galima palikti automobilių remonto įmonėse.
Įdėmiau pasidairę po miegamųjų rajonų kiemus, galime pamatyti nemažai nebevažiuojančių automobilių, primenančių metalo laužą. Atsikratyti senu automobiliu nesudėtinga. Savininkas privalo savo nenaudojamą transporto priemonę išregistruoti kelių policijoje, o tada kreiptis į specialią firmą, kuri už nedidelį mokestį išgabens jį į metalo laužą.
Senus automobilius planuojama perdirbti metalo smulkinimo įmonėje Klaipėdoje – tokį pasiūlymą Klaipėdos miesto vadovams pateikė Suomijos UAB „Kuusamet“.
Patarimai
Automobiliui stovint, nepamirškite išjungti variklio – stovintis automobilis orą teršia labiau nei važiuojantis.
Sureguliuokite automobilio variklį, kad išmetamosiose dujose būtų leistina CO ir CO2 koncentracija.
Pirkite automobilius su katalizatoriais – jie mažiau teršia orą.
Senas padangas, akumuliatorius, panaudotą variklio aušinimo skystį (antifrizą) palikite automobilių remonto įmonėse arba didžiųjų atliekų surinkimo aikštelėse, kur jie bus tinkamai sutvarkyti.
Jeigu iš automobilio ištekėjo tepalas ar kuras, neplaukite jo tekančiu vandeniu. Dėmę pabarstykite smėliu arba pjuvenomis ir, susėmę į plastikinį maišelį, atiduokite į pavojingų atliekų surinkimo punktą.
Keisdami tepalo filtrą, palikite jį 24 valandas nuvarvėti į indą, po to – filtrą ir panaudotą tepalą atiduokite į pavojingų atliekų surinkimo punktą.
Nelaikykite kieme nebevažiuojančių senų automobilių – atiduokite juos į specialius sąvartynus.
Neplaukite transporto priemonių prie namų ir vandens telkinių.
Pasirūpinkite, kad automobilio signalizacija būtų tvarkinga ir nedrumstų kaimynų ramybės.
Nepamirškite automobilyje prisisegti saugos diržais, o vaikus iki 12 metų vežkite specialiose kėdutėse.
