TARPTAUTINËS SVARBOS GAMTINËS TERITORIJOS PAJÛRIO REGIONINIAME PARKE
Beveik visa Pajûrio regioniniame parke esanti pajûrio zona átraukta á Europos Sàjungos saugomø teritorijø tinklà NATURA 2000. Lietuva privalo uþtikrinti šioje zonoje esanèiø gamtiniø kompleksø apsaugà.
Europinës svarbos saugomø teritorijø tinklas
Lietuvos ateitis siejasi su Europos Sàjunga, kurioje vienas iš prioritetø yra kokybiškas þmogaus gyvenimas kokybiškoje aplinkoje. Ji yra bûtina sveiko gyvenimo sàlyga. ES šalyse net labai turtingas gyvenimas taèiau paþeistoje gamtinëje aplinkoje nelaikomas atitinkanèiu þmogaus poreikius.
Gamta yra visø namai, ne tik þmogaus bet ir visø kitø gyvø organizmø buveinë. Þmogui áprasta manyti, kad buveinë yra vieta, kurioje galima rasti prieglobstá, jaustis saugiai. Šis poreikis gyvybiškai svarbus visiems gyviems organizmams, gyvûnams, augalams, kerpëms, grybams, visi turi savo buveines. Visos gyvybës rûšys yra glaudþiai tarp savæs susijusios ir priklausomos viena nuo kitos ir neámanoma þmogui gyventi harmonijoje su aplinka ir savimi nepasirûpinus namais – buveinëmis ir kitiems gyviems organizmams.
Todël Europos šalys ásteigë specialø saugomø teritorijø svarbiø visos Europos gamtai Saugomø teritorijø tinklà – NATURA 2000, kuriuo rûpintis turës visos šalys narës, jis skirtas nykstanèiø senajame þemyne buveiniø bei paukšèiø apsaugai.
NATURA 2000 – ne rezervatai kur viskas draudþiama
NATURA 2000 – Europos Sàjungos saugomø teritorijø tinklas, skirtas apsaugoti konkreèiam gamtos objektui - buveinei, rûšiai, o ne paèiai teritorijai. Todël tai nëra áprasta teritorija kur viskas draudþiama, atvirkšèiai, gali bûti net skatinama ir remiama þmogaus veikla, kuri padeda išsaugoti vertybes. Pavyzdþiui pievø buveinës be þmogaus veiklos daþniausiai neišlieka, dël natûraliø procesø jos uþauga mišku, todël tose vietose, kur yra nykstanèios pievø buveinës bus skatinamas ganymas, šienavimas. Išmintingas poþiûris á gamtos naudojimà visada duoda ir materialinæ naudà. Neverta tikëtis pajamø iš kaimo turizmo, jeigu gamta aplinkui sodybà yra suniokota. Priešingai, klestinti gamtinë aplinka visada teikia galimybæ turizmo verslui.
Pajûrio buveinës
Þemyninis pajûrio ruoþas tarp Klaipëdos ir Palangos, kur ákurtas Pajûrio regioninio parkas yra aktyvioje jûros veiklos zonoje ir visos gamtinës buveinës yra atsiradusios iš darnios jûros, vëjo ir sausumos stichijø veiklos. Jûros bangos skalauja pakrantës moreniná (uoliena) pagrindà, kai kur išskalauja didelius akmenis, o smulkias uolienos daleles išmeta á krantà, kurias toliau maþomis smiltimis lakina vëjas, supila á gûbrelius, po to á kopas. Taip gamta kuria jûros ir pajûrio buveines, tarp kuriø geriausiai visiems þinoma – baltosios pajûrio kopos. Taèiau jø yra þymiai daugiau. Vertingiausios plyti pajûryje nuo Nemirsetos iki Karklës. Tad susipaþinkime su visomis iš eilës.
Pakrantës smëlynuose susiformuoja net keletas vertingø Europoje nykstanèiø buveiniø su skirtingais èia tarpstanèiais augalais.
Paplûdimyje smiltelës uþkliuvusios uþ èia auganèiø augalø – pionieriø, subyra á maþus gûbrelius. Tai kopos gimimas, vadinamas uþuomazgine kopa. Taip vadinasi pirmoji pakrantës buveinë. Èia sutiksime šiø “namø” gyventojà – sultingàjà jûrasmiltæ, baltijinæ stoklæ, pajûrinæ smiltlendræ, smiltyninæ rugiaveidæ. Dëka šiø pionieriniø augalø gebanèiø augti pajûrio smëlynø dykumoje ir gimsta kopa, kurià vëjas ir jûra darniai nešdami smilteles vis augina ir lipdo. Augalams pionieriams savo galingomis šaknimis sutvirtinus nuolat judantá smëlá èia ásikuria ir kiti augalai, kurie suformuoja kità buveinæ vadinamà baltàja kopa. Tai pajûrio zona, kur smëlis juda þymiai maþiau negu paplûdimyje. Èia á darnià augalø bendrijà ásijungia daugiau augalø – pajûrinë linaþolë, pajûrinis pelëþirnis, ásitvirtina skëtinë vanagë, pajûrinis eraièinas, pilkalapis šaukštis. Taèiau prieglobstá randa ir kopos uþuomazginës stadijos augalai – smiltyninë rugiaveidë, smiltlendrë, sultingoji jûrasmiltë. Jø šaknø dëka kopagûbris sutvirtëja, maþëja laisvai pustomo balto smëlio plotai. Uþaugæ smëlio gûbrys uþstoja vëjà ir sumaþina nekliudomà naikinantá smëlio pernešimà. Tuomet èia prieglobstá surandà smulkesni augaliukai - smiltyninë viksva, smiltyninis šepetukas. Maþaûgiai sausrà ir karštá pakeliantys augalai taip gausiai uþþelia smëlynus, kad uþdengia juos tarsi kilimu, vëjas nebesugeba nuo þemës pakelti smilteliø. Smëlynai tarsi surakinami augalijos šaknynais, augalams nebereikia nuolat lásti iš po smëlio, iš negyvø augalø daliø atsiranda plonas dirvoþemio sluoksnis. Èia ásikuria gausybë kitø augalø, kerpiø – susiformuoja pilkosios kopos. Èia auga kalninës austëjos, èiobreliai, pajûrinë našlaitë, pajûrinës zundos, smiltyninës viksvos ir kt. Èia gali susiformuoti dar keletas pajûrio buveiniø:Pajûrio smëlynø tyruliai - pievos su virþynais Kopø varnauogynai – pievos su varnauogynais, Kopø gluosnynai – uþkopëje išsibarstæ gluosniø kûmokšniai. Ant maþojo pajûrio skardþio, kur atsiveria net vasaros karštymeèiu neišdþiûsiantys šaltiniai, tarpsta visa eilë drëgmæ mëgstanèiø augalø – samanos, gegûnës, geltonieji vilkdalgiai, net nendrës. Tai buveinë - Drëgnos tarpkopës. Tolëliau nuo kopø, kur dirvoþemis labai karbonatingas, susiformuoja gryna pievø buveinë stepinës pievos turtingos èia auganèiais orchidiniais augalais. Pastarøjø èia apie 10 rûšiø. Ilgainiui, kai gausi pionierinë augmenija per ilgà laikà suformuoja derlingo dirvoþemio sluoksná, pilkosiose kopose, arba rytinëje kopø pusëje plytinèiose pievose ima tarpti krûmai, juos ilgainiui keièia miškas. Susiformuoja natûrali miško bendrija, nauja buveinë – Medþiais apaugusios kopos. Jûra taip pat turi saugomø buveiniø. Tai upiø þiotys, smëlio seklumos. Šios buveinës bûdingos Kuršiø nerijai, o jûra šalia Klaipëdos, Pajûrio regioninio parko teritorijoje, turi išskirtinæ, tik èia randamà buveiniø tipà Rifus. Baltijos tyrimø instituto okeanologas dr.S.Oleninas teigia, kad geriausiai išlikusi ir etaloninë tokio tipo buveinë yra ties Palanga. Tai povandeniniai akmenynai gausiai apaugæ midijomis, dumbliø sàþalynais. Èia aplamai bûna didelë rûšiø ávairovë – dumbliø apie 40 rûšiø, dugno makrofaunos apie 60 rûšiø. Akmenys tai pagrindas èia augti dumbliams, jûros gilëms, jûros moliuskams midijoms, vëþiagyviams, jø neuþneša judrus jûros dugno smëlis. Prieglobstá èia randa neršianèios þuvys. Þuvimis, vëþiagyviais ir moliuskais minta daugybë þiemojanèiø paukšèiø. Ši jûros buveinë atrodo problemø nekelia, Baltijos tyrimø instituto mokslininkai teigia, kad áprasta statomais tinklais þvejyba problemø nekelia.
Visas þemyninis pajûris turtingas vertingomis Europos šalims buveinëmis, jos èia išsibarstæ pajûrio ruoþe tarp Karklës ir Nemirsetos. Ypaè vertingos pievos plyti šalia Nemirsetos, vertingø buveiniø plotai plyti iki pat Karklës, taèiau paèios vertingiausios gamtinës teritorijos yra šalia Nemirsetos, buveiniø ávairovë èia pati didþiausia, jos išlikusios geroje bûklëje.
Taèiau šalia buveiniø ES šalyse išskiriamas dar vienas saugomø teritorijø tipas – tai paukšèiams svarbios teritorijos. Þemyninëje pajûrio dalyje yra išskirta teritorija Dirvoninio kalviuko apsaugai, o jûroje – paukšèiø sankaupa, þievovietë. Jûroje tarp Karklës ir Palangos praleisti þiemà susirenka per 10 000 ávairiø paukšèiø sankaupa. Èia saugomi reti þiemojantys paukšèiai – rudakakliai bei juodakakliø narai, maþieji kirai, didieji danèiasnapiai, sibirinës gagos, ausuotieji kragai. Ypaè svarbi ši þiemovietë yra Sibirinei gagai, nykstanèiam visame pasaulyje paukšèiui. Jø èia susirenka kasmet iki 2000 individø. Manoma, kad jos atskrenda net iš Prano Juozapo Þemës (galbût iš Sibiro). Dël ant akmenø gausiai auganèiø moliuskø – valgomøjø midijø, ši teritorija labai tinkama lediniø ir anèiø mitybai. Paukšèiø apsauga èia bûtina, nes daug jø þûva þvejø tinkluose. Teks ieškoti sprendimø kaip sugyventi þmonëms ir paukšèiams, nes bet koks ornitologas apskundæs Lietuvà, kad ji nesiima pakankamai priemoniø uþtikrinti netrikdomà sparnuoèiø (daþnai iš ES šaliø) galës pasiekti, kad Briuselis tars “Lietuva, pasimatysime teisme”.
Ar ámanomi pelningi kompromisai?
Nors kol kas atrodo, kad su þvejais bus galima rasti kompromisà – paukšèiai maitinasi daugiausia iki 2 km. Atstumu nuo kranto, tad toliau bus galima þvejoti, o menkës paprastai gaudomos toliau. Dr. R.Þydelis jau dabar skaièiuoja kritusius paukšèius ir bendrauja aktyviai su þvejais siekdamas išsiaiškinti kokie tinklai pavojingiausi paukšèiams. Tuomet bus galima parengti optimalø þvejybos reglamentà, gal bût skatinti kaþkokiø þuvø gaudymà, mainais uþ tai, kad nebus statomi paukšèiams pavojingi tinklai. Europos šalyse paprastai randami visus tenkinantys kompromisai. Ne paslaptis, kad Karlës – Nemirsetos ruoþe þvejai milijonø neuþdirba ir gavæ pakankamà paramà noriai pereitø prie mëgëjiškos þûklës organizavimo. Tai ypaè viliojanti perspektyva, nes jei paaiškës, kad þvejyba èia pernelyg ribojama ir patiriami nuostoliai dideli, tikrai ávairûs struktûriniai fondai noriai parems þvejybos ámoniø reorganizavimà á rekreacines paslaugas teikianèias ámones, kurios galës veþioti turistus stebëti paukšèiø, þvejoti meškerëmis menkes, lašišas. Jau dabar daugelis matë TV laidà, kur spiningu nuo kranto buvo pagauta lašiša. Tiesa yra aiški – turizmas visada bus pelningesnë šaka, negu þemës ûkis ar þvejyba. Lietuva taip pat dviraèio neišras. |
